Kineziterapeutas vaikų darželyje - prabanga ar būtinybė

Kineziterapeutę Viltę Lauciūtę kalbina žurnalistė Vilma Čereškienė

Dar visai neseniai net pagalvoti negalėjome, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigose ar mokyklose dirbtų kvalifikuoti kineziterapeutai. Šių specialistų pagalbos dažniausiai ieškome po traumų, sužeidimų, operacijų. „Kineziterapeutas nėra tik greitoji pagalba reabilitacijos procese. Derėtų daugiau dėmesio skirti kineziterapijos prevencinėms programoms, ypatingai dirbant su vaikais.“ – sako kineziterapeutė, baleto mokytoja Viltė Lauciūtė. Liepos mėnesį Bajoruose įsikūrusiame privačiame vaikų darželyje „Dūzginėlis“ ji pradėjo vesti nemokamas kineziterapijos mankštas vaikams ir jų šeimų nariams ne tik šios bendruomenės, bet ir visiems norintiems.

Darbas su pačiais mažiausiais nėra įprasta kineziterapeuto kasdienybė. Vilte, kodėl atsiranda poreikis dirbti su darželinio amžiaus vaikais?

Gyvenimo būdas per pastaruosius kelis dešimtmečius stipriai pasikeitė. Nors atrodo, kad per dieną turime daug veiklų, visgi esame tapę sėslesni, mat, daug laiko praleidžiame automobiliuose, vykdami iš vieno taško į kitą, taip pat neįtikėtinai daug laiko ryte suryja ekranai. Vaikai nuo gimimo perima iš tėvų nejudrų gyvenimo būdą - turiu galvoje, kai į mokyklą, būrelius vyksta ne pėsčiomis, dviračiais, miesto transportu, o tiesiog yra pervežami automobiliais ir tenka leisti laiką kamščiuose. Būtent ikimokyklinio amžiaus vaikams dėl judesio stokos ar netaisyklingo judėjimo ima formuotis tam tikrų laikysenos nukrypimų. Ankstyvame amžiuje ryškėja kurie vaikai turi polinkį į plokščiapėdystę, skoliozę. Dalis vaikų turi pusiausvyros problemų, kai vienos raumenų grupės dominuoja ir dėl to atsiranda judėjimo aparato disbalansas.

Taip pat vaikų ugdymo įstaigose daugėja vaikų su specialiaisiais poreikiais. Jiems kineziterapijos užsiėmimai yra ypatinga pagalba kasdienėje rutinoje. Be to, daugelis juos itin mėgsta, nes per užsiėmimus yra aiškios ribos, taisyklės, nurodymai.

Ir visgi kodėl daugiau užsiėmimų vedate vaikams? Ar net šeimoms?

Kai gimiau, mano tėvai mane mankštino pagal gydytojo R. Šemetos rekomendacijas, darė dinamines mankštas, nardė. Tada lankiau dailųjį čiuožimą, gimnastiką, o galiausiai brolio pėdomis pasekiau ir mokiausi Nacionalinėje Čiurlionio Menų mokykloje baleto. Po mokyklos išėjau dirbti į Nacionalinį Operos ir Baleto teatrą. Tad mano visi 25 m. prabėgo nuolatiniame judesyje. Prieš metus baigiau Kineziterapijos studijas. Ir dar prie viso šio bagažo turiu ne tik vyresnį brolį, baleto artistą, bet ir tris mažesnius - su kuriais nuolat sportuojame, keliaujame, judame. Tėvai, kai mes buvome maži, įkūrė pirmąjį privatų vaikų darželį, kuriame centrinė ašis ir buvo - vaikų fizinis aktyvumas, gamta, ekologija, sveika gyvensena. Mano visa aplinka diktuoja, kad tik savo pavyzdžiu, tik nuo mažų dienų sėjami ir auginami visi įpročiai ir dėliojama kasdienė sveika rutina. Labai svarbu, kad visa šeima augtų ta pačia kryptimi, vieni kitus palaikydami, pastiprindami.

Nuo liepos pradžios iki Naujųjų metų kviečiate vaikus ir jų tėvus į nemokamas kineziterapijos mankštas ir fizinio aktyvumo užsiėmimus. Kokius tikslus šiam pusmečiui išsikėlėte?

Pirmiausia išugdyti vaikams įgūdžius judėti nuolatos ir daryti tai taisyklingai. Suaugusius – vaikų tėvus, senelius, brolius ar seses – kviečiame tam, kad vaikai turėtų didesnę motyvaciją sportuoti drauge su šeimos nariais. O suaugusieji drauge mokytųsi taisyklingo judesio ir galėtų individualiai prižiūrėti kaip mankštinasi jų vaikai. Tai labai svarbu. Iš tiesų po tokio kurso, po tokios programos, tėvų padedami, vaikai galėtų atsikratyti ar ištaisyti nemažai sutrikimų, išsivysčiusių dėl netaisyklingo judėjimo ar judėjimo stokos.

Mes kalbame apie judesio higieną. Jeigu nuo mažų dienų vaikai bus mokomi taisyklingai judėti, tai jiems pravers visą gyvenimą. Kalbu apie kasdienes mankštas, kasdienius, mums įprastus, taisyklingai atliekamus judesius. Ši programa yra tęstinė ir po pusmečio jos nutraukti tikrai neketiname. Be to, užsiėmimus vedame kartu su ilgamete fizinės kultūros mokytoja Rūta Karelina, kuri sukaupusi didžiulę bazę ir teorinių, ir praktinių žinių. Aš iš jos dar irgi kartu daug mokausi ir semiuosi kitokios patirties. Judrieji žaidimai, įvairiausių sporto šakų apjungimas, judrumas ne tik sporto salėje, bet ir kieme, aikštelėje, tiesiog miške. O jame galima tiek naudų gauti - ir po medžius karstytis, ir pro krituolius lįsti, lipti, perlipti, o kur dar visa miško terapija - kvapai, garsai, vaizdai.

Rodos daugelis tėvų stengiasi savo atžalas leisti į būrelius, kurių yra daugybė, skatina judėti. Ar to nepakanka?

Vaikai pirmiausia mokosi iš tėvų. Ir jei šeimoje nėra nuolatinio fizinio aktyvumo, nėra kasdienio pavyzdžio, tai tie vaikų pasportavimai būna tikrai nepakankami, fiziniai krūviai menki. Augant, jei vaikai ima siekti profesionalesnių rezultatų sporte, fiziniai krūviai didėja. Tačiau tuomet vystosi tam tikros specifinės raumenų grupės, pamirštant apie viso organizmo balansą. Tai ypatingai matosi komandiniame sporte. Yra daugybė jaunųjų krepšininkų, futbolininkų traumų, kurių galima būtų išvengti, jei būtų tolygiai vystomos visos organizmo raumenų grupės. O tai jau ilgas ir kruopštus darbas su fizinio rengimo treneriais ir kineziterapeutais. Suaugusieji – pirmiausia tėvai – turi suprasti, kad mažasis sportininkas turi vienintelį tikslą - laimėti, būti geriausiu. Ir jam tikrai nerūpi taisyklingai atliekami apšilimo pratimai prieš treniruotes ar varžybas, tempimo pratimai po jų ar specialūs balansiniai pratimai toms raumenų grupėms, kurios mažiau aktyvios sportuojant. Mes kalbame apie traumų prevenciją.

Jūs pati esate baleto artistė, baleto mokytoja. Vadinasi puikiai žinote kokia svarbi yra traumų prevencija…

Tikrai taip. Baletas nėra sveikatai palanki meno sritis, nes profesionaliai šokant traumų tikimybė yra didžiulė. Bet ši nuostabi šokio rūšis nuo mažumės suformuoja labai taisyklingą laikyseną. Tai, kad esu profesionali baleto artistė ir baleto mokytoja leidžia akimirksniu nustatyti vaikų laikysenos problemas. Ir padėti jas spręsti. Kineziterapija yra mano antroji specialybė, bet ji neabejotinai susijusi su pirmąja.

Kaip vyksta kineziterapijos užsiėmimai?

Dirbame su įvairiomis balansavimo platformomis, bosu kamuoliais, kamuoliais su spygliukais, lazdelėmis, pasipriešinimo gumomis, taip pat su savo kūno svoriu. Beje, vaikams labai patinka dirbti su įrankiais, mat pratimai su savo kūno svoriu jiems nuobodoki. Apskritai mažieji yra smalsūs ir jiems labai patinka žinoti kodėl jie atlieka vienus ar kitus pratimus. Tad rodai ir aiškinti kurios raumenų grupės šiuo metu dirba ir kodėl jas reikia lavinti. Jie susipažįsta su savo kūnu ir sąmoningai mokosi jį ugdyti. Su kokiu džiaugsmu pasakoja visiems, kad iš pradžių ant nestabilios platformos viena koja galėdavo išstovėti tik sekundę, dabar štai stovi 15 sekundžių, o pastumtas išlaiko balansą ir nenukrenta. Taigi jie patys gali stebėti, įvertinti savo progresą ir tai nuostabu!

Nuo kokio amžiaus vaikai galėtų dalyvauti kineziterapinėse mankštose?

Jau nuo kūdikystės galima matyti, kurioms mažylio raumenų grupėms reikia skirti daugiau dėmesio. Nuo mažų dienų mokantis taisyklingo judėjimo galima užkirsti kelią daugybei sveikatos sutrikimų. Stuburas, klubai, pėdos, kojos, rankos... Judesiu gali tvarkyti visą kūną. Ir kuo anksčiau pastebime vienas ar kitas bėdas, tuo sėkmingiau jas galime spręsti. Iki šešerių gyvenimo metų, kol yra intensyviausias vaiko augimo, formavimosi etapas, ir yra pats palankiausias metas judesiu atlikti raumenų grupių korekcijas. Rezultatai šiuo periodu tikrai puikūs, nes organizmas iki šešerių yra paslankus, lengviausiai pasiduodantis taisyklingam formavimui. Mokyklinio amžiaus vaikams, paaugliams koreguojant laikysenos problemas, tarkime stuburo iškrypimą (skoliozę) jau prireikia kur kas daugiau pastangų, specialios medicininės įrangos. Paprastų pratimų jau tikrai nepakanka. Tad kineziterapeutas ikimokyklinio amžiaus vaikams gali ne tik diagnozuoti, bet ir labai sėkmingai koreguoti laikysenos problemas.

Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2024-07-01 — 2024-12-31 (6 mėn.).

Projektui skirtas 21674,36 Eur finansavimas (bendra projekto vertė - 24082,62 Eur).

Projektas bendrai finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis, kurias administruoja Nacionalinė sporto agentūra prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.